{"id":179,"date":"2014-03-16T21:03:36","date_gmt":"2014-03-16T19:03:36","guid":{"rendered":"http:\/\/traumatologas.lt\/?page_id=179"},"modified":"2014-03-16T21:09:23","modified_gmt":"2014-03-16T19:09:23","slug":"ciurnos-luziai","status":"publish","type":"page","link":"https:\/\/traumatologas.lt\/?page_id=179","title":{"rendered":"\u010ciurnos l\u016b\u017eiai"},"content":{"rendered":"<p>\u010ciurnos l\u016b\u017ei\u0173 s\u0105vokoje apib\u016bdinama labai didel\u0117 \u012fvairov\u0117 l\u016b\u017ei\u0173 susijusi\u0173 su \u010diurnos aplinka. Visada sunkiai suprantama pacientams: kod\u0117l vieni pacientai su \u010diurnos l\u016b\u017eiu operuojami, o kiti gydomi su gipsiniu ar plastikiniu \u012ftvaru, kod\u0117l vieniems leid\u017eiama minti koj\u0105 jau po 5 savai\u010di\u0173, o kitiems tik po 4-5 m\u0117nesi\u0173. Gydymo taktika ir trukm\u0117 tiesiogiai priklauso nuo to, kokioje vietoje, koks yra l\u016b\u017eis, kiek kaul\u0173 yra pa\u017eeista, kokie poslinkiai, ar l\u016b\u017eis yra stabilus.<\/p>\n<p><strong><em>Anatomija<\/em><\/strong><\/p>\n<p>\u010ciurnos s\u0105nar\u012f sudaro 3 kaulai- 2 blauzdos kaulai (blauzdikaulis ir \u0161eivikaulis) ir \u0161okikaulis. \u0160iuos kaulus jungia rai\u0161\u010diai ir sausgysl\u0117s. Svarbiausios \u010diurnos s\u0105nario ribos:<\/p>\n<ul>\n<li>\u0160onin\u0117 kulk\u0161nis- \u0161eivikaulio tolimasis galas;<\/li>\n<li>Vidin\u0117 kulk\u0161nis- blauzdikaulio vidin\u0117 dalis;<\/li>\n<li>U\u017epakalin\u0117 kulk\u0161nis- u\u017epakalinis blauzdikaulio kra\u0161tas.<\/li>\n<\/ul>\n<p>Gydytojai da\u017eniausia pagal pa\u017eeist\u0173 kulk\u0161ni\u0173 kiek\u012f ir apib\u016bdina l\u016b\u017eius- tai vidin\u0117s arba i\u0161orin\u0117s kulk\u0161nies l\u016b\u017eis, jei l\u016b\u017e\u0119 abi kulk\u0161nys- bimaleoliarinis l\u016b\u017eis.<\/p>\n<p>Labai svarbi \u010diurnos s\u0105nario funkcijai yra <em>sindesmoz\u0117<\/em>. \u0160i jungtis yra tarp \u0161eivikaulio ir blauzdikaulio. Sindesmoz\u0117 ir daugelis kit\u0173 rai\u0161\u010di\u0173 stabilizuoja s\u0105nar\u012f.<\/p>\n<p><strong><em>Prie\u017eastys <\/em><\/strong><\/p>\n<ul>\n<li>Sukamasis \u010diurnos s\u0105nario judesys<\/li>\n<li>\u00a0Kritimas ant \u010diurnos s\u0105nario<\/li>\n<li>Auto\u012fvykis<\/li>\n<\/ul>\n<p><strong><em>Simptomai<\/em><\/strong><\/p>\n<p>Kadangi \u010diurnos l\u016b\u017eiai ir \u010diurnos rai\u0161\u010di\u0173 ply\u0161imo po\u017eymiai yra labai pana\u0161\u016bs, kiekvienas pacientas su \u010diurnos trauma tur\u0117t\u0173 b\u016bti \u012fvertintas gydytojo. Da\u017eniausi nusiskundimai:<\/p>\n<ul>\n<li>\u016amus ir stiprus skausmas \u010diurnos aplinkoje<\/li>\n<li>Patinimas<\/li>\n<li>M\u0117lyn\u0117s ir kraujosruvos<\/li>\n<li>Skausminga priliesti<\/li>\n<li>Negalima priminti d\u0117l skausmo<\/li>\n<li>Deformacija- netaisyklingos pad\u0117ties, i\u0161krypusi arba nusisukusi \u010diurnos aplinkos kaul\u0173 pad\u0117tis<\/li>\n<\/ul>\n<p><strong><em>I\u0161tyrimas<\/em><\/strong><\/p>\n<p>Aptarus traumos aplinkybes gydytojas \u012fvertins situacij\u0105 ir numatys tyrimo ir gydymo plan\u0105. Da\u017eniausia atliekama <em>rentgeno nuotraukos<\/em>, jei pradin\u0117se rentgenogramose l\u016b\u017eio nesimato ar jis yra neai\u0161kus- gali b\u016bti atliekama papildom\u0173 rentgeno nuotrauk\u0173 (t\u0105 pa\u010di\u0105 dien\u0105 arba pra\u0117jus kelioms dienoms). <em>Kompiuterin\u0117s tomografijos<\/em> tyrimas atliekamas, kai atliekant rentgeno nuotraukas negaunama pakankamai duomen\u0173 gydymo taktikai numatyti. Jei reikalinga i\u0161tirti pakitimus sausgysl\u0117se ar rai\u0161\u010diuose- atliekama Branduoli\u0173 magnetinio rezonanso tyrimas.<\/p>\n<p><strong><em>Gydymas : \u0161onin\u0117s kulk\u0161nies l\u016b\u017eis<\/em><\/strong><\/p>\n<p>Tai \u0161eivikaulio kulk\u0161nies l\u016b\u017eis. Gali b\u016bti skirtingo kulk\u0161nies lygio l\u016b\u017eiai, skeveldriniai ir l\u016b\u017eiai su poslinkiais.<\/p>\n<p><em>Neoperacinis gydymas (konservatyvus)<\/em><\/p>\n<p>Jei \u0161ie l\u016b\u017eiai yra be poslinkio ir stabil\u016bs (tuo \u012fsitikina gydytojas)- operacinis gydymas yra nereikalingas. Koja imobilizuojama gipso, kartais plastikiniu \u012ftvaru, labai retais atvejais imobilizacija nereikalinga. Apribojamas kr\u016bvis kojai, neleid\u017eiama minti iki 5-6 savai\u010di\u0173 ir l\u016b\u017eis sugyja, vyresnio am\u017eiaus pacientams gali gydymas t\u0119stis iki 8 savai\u010di\u0173. Beveik visada yra atliekamos kontrolin\u0117s rentgeno nuotraukos (po 5-15 dien\u0173), kad \u012fvertinti ar l\u016b\u017egaliai nepasislinko.<\/p>\n<p><em>Operacinis gydymas<\/em><\/p>\n<p>Esant nestabiliam l\u016b\u017eiui ar l\u016b\u017eiui su poslinkiu, atliekama l\u016b\u017egali\u0173 atstatymas ir osteosintez\u0117 (l\u016b\u017egali\u0173 fiksavimo ortopediniais implantais operacija). Operacijos metu atstatoma l\u016b\u017egali\u0173 taisyklinga pad\u0117tis ir \u0161i pad\u0117tis yra fiksuojama metaliniais sraigtais ir plok\u0161tele. Po operacijos vis tiek negalima kojos minti- reikia laukti, kol kaulas sugis. Operacijos metu u\u017etikrinama taisyklinga kaul\u0173 pad\u0117tis sugijimui.<\/p>\n<p><strong><em>Gydymas : vidin\u0117s kulk\u0161nies l\u016b\u017eis<\/em><\/strong><\/p>\n<p>Jei vienos \u0161onin\u0117s kulk\u0161nies l\u016b\u017eiai yra da\u017enai pasitaikantys, tai vienos vidin\u0117s kulk\u0161nies l\u016b\u017eiai yra reti, da\u017eniausia b\u016bna kartu l\u016b\u017e\u0119 \u0161onin\u0117 ir vidin\u0117 kulk\u0161nys. \u0160ie l\u016b\u017eiai, <em>vadinami bimaleoliariniais l\u016b\u017eiais<\/em>, beveik visada yra operuojami d\u0117l poslinkio ir nestabilumo.<\/p>\n<p>Izoliuotas, tik vidin\u0117s kulk\u0161nies l\u016b\u017eis, jei stabilus ir be poslinkio- gydomas imobilizacija.<\/p>\n<p><strong><em>Keleto kaul\u0173 l\u016b\u017ei\u0173 kombinacijos<\/em><\/strong> visada operuojamos, i\u0161skyrus tuos atvejus, kai operacinis gydymas yra labai rizikingas.<\/p>\n<p><strong><em>Rezultatai<\/em><\/strong><\/p>\n<p>Kadangi \u010diurnos aplinkoje yra daug \u012fvairi\u0173 l\u016b\u017ei\u0173, tai ir rezultat\u0173, patyrusiems \u0161ias traumas, yra \u012fvairi\u0173. Did\u017eioji dalis pacient\u0173 gr\u012f\u017eta \u012f kasdien\u012f aktyvum\u0105 po 3-4 m\u0117nesi\u0173, pilnas kaulo sugijimas vyksta iki 2 met\u0173, tod\u0117l ir skausmas, maudimas gali t\u0119stis iki 2 met\u0173.<\/p>\n<p><em>Reabilitacija<\/em><\/p>\n<p>Sugijus kaului labai svarbios yra reabilitacin\u0117s proced\u016bros, mank\u0161tos. Labai svarbios mank\u0161tos yra ne tik reabilitacijos skyriuje, bet ir namuose. Da\u017enas pratim\u0173 kartojimas pagreitina ir pagerina rezultat\u0105. Labai svarbu atgauti \u010diurnos judesi\u0173 amplitud\u0119 ir kojos raumen\u0173 j\u0117g\u0105.<\/p>\n<p><em>Kojos mynimas<\/em><\/p>\n<p>Kaulo gijimui labai svarbus yra l\u016b\u017egali\u0173 stabilumas, per anksti prad\u0117jus minti koj\u0105 padid\u0117ja netaisyklingo kaulo sugijimo arba nesugijimo rizika. Esant pakankamam kaulo sugijimui gydytojas leid\u017eia priminti koj\u0105, ta\u010diau apkrov\u0105 rekomenduojame prad\u0117ti palaipsniui, i\u0161 prad\u017ei\u0173 priminti koj\u0105 vaik\u0161tant su dviem ramentais, po to vaik\u0161\u010dioti su vienu ramentu ir tik po 1-2 savai\u010di\u0173 prad\u0117ti pilnai minti koj\u0105. \u012e sportin\u012f aktyvum\u0105 rekomenduojama gr\u012f\u017eti ne anks\u010diau 4-5 m\u0117nesi\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u010ciurnos l\u016b\u017ei\u0173 s\u0105vokoje apib\u016bdinama labai didel\u0117 \u012fvairov\u0117 l\u016b\u017ei\u0173 susijusi\u0173 su \u010diurnos aplinka. Visada sunkiai suprantama pacientams: kod\u0117l vieni pacientai su \u010diurnos l\u016b\u017eiu operuojami, o kiti gydomi su gipsiniu ar plastikiniu \u012ftvaru, kod\u0117l vieniems leid\u017eiama minti koj\u0105 jau po 5 savai\u010di\u0173, o kitiems tik po 4-5 m\u0117nesi\u0173. Gydymo taktika ir trukm\u0117 tiesiogiai priklauso nuo to, kokioje &hellip; <a href=\"https:\/\/traumatologas.lt\/?page_id=179\" class=\"more-link\">Continue reading <span class=\"screen-reader-text\">\u010ciurnos l\u016b\u017eiai<\/span> <span class=\"meta-nav\">&rarr;<\/span><\/a><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"parent":6,"menu_order":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","template":"","meta":{"footnotes":""},"class_list":["post-179","page","type-page","status-publish","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/traumatologas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/pages\/179","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/traumatologas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/pages"}],"about":[{"href":"https:\/\/traumatologas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/page"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/traumatologas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/traumatologas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=179"}],"version-history":[{"count":6,"href":"https:\/\/traumatologas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/pages\/179\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":184,"href":"https:\/\/traumatologas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/pages\/179\/revisions\/184"}],"up":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/traumatologas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/pages\/6"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/traumatologas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=179"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}